varinėti

1 varinė́ti, -ė́ja, -ė́jo tr. KBII196, K, Š, Rtr, FrnW, KŽ, DŽ, LzŽ; R, MŽ, Sut, M, L 1. iter. dem. 1 varyti 1: Te girdyt varinė́j[o] karves Dv. Kiaules varinė́jo iš ūlyčios du piemenys Kp. Toli varinė́t karvę negerai Nmč. Vištas varinė́ja in oro, vištos džiaugiasi Dv. Kokį seną pasamdo, tai tas užstovas, kamandierius, o mes varinė́jam gyvulius, aplink einam Skp. Jis pradėjo varinėt ton skrynutėn gyvulius LTR(Ldk). | refl. K. ║ N Rudenį reikia kult, žiemą – arkliai varinė́t ant maniežų Ūd. Kas tingėdavo kultuvu kult [sėmenis], tai varinė́davo varinė́davo arklį Vdn. Reikė[jo] varinė́t arkliai (molį minkant): surišam po du ir varinė́jam vienus paskui kitą Kp. Tus žiūro, varinė́ja arklius, kad gerai traukt [sukdami maniežą] Kpč. Porą arklių varinėja per tais žirniais Prng. Taip tus arklelius i varinė́s par visą dieną Varn. Tu varinė́k [arklius], o aš plūgą laikysu End. ║ DŽ Kadangi buvo tokia darbymetė, mėšlavežtis, tai tėvas, pasitaręs su motina, prikėlė iš seklyčios Uršuliutę ir liepė jai vietoj Alenos varinėti mėšlo vežimus A.Vien. Tėvas mėžia, sūnus valkčius varinė́ja Srv. ║ Ilgai kare buvo, toli žirgus varinėjo V.Krėv. Ne del vynelio žirgelius varinėjom KrvD38. ║ vaikyti, gainioti: Nu i tada ėmė varinė́t, tik gaudyt, mėtyt smėliu bites Smal. Alkanas šuva – kažkur varinė́j[o] kiškius Lz. Nevarinė́k kačiuko Dv. Varinė́jau varinė́jau karvę, kad prasbezdėt – visa iškelta Klt. Jis varinėja pryšų pryšais gyvuolius be reikalo J. | prk.: Motiną mintys varinėjo iš kampo į kampą J.Mik. | refl. tr.: Tai anas itą šunį varinėjos po laukus LzŽ. Veizu, ka čia ne mūso tie arkliai, aš varinė́siuos! Skd. Dabar gi visi varinė́simės tas kiaules, visi Lz. Vakarą anas varinėjas tą gaidį po trobą arba po karčemą LTR. ^ Tai ko tu nori, kap šuva blusas varinė́damas Dv. ║ baidyti: Arklys ginasi, uodega varinė́ja varmus Lz. ║ NdŽ ganyti: Šešių metų buvau, kada pradėjau žąsis varinė́ti Klk. Nuog ledo lig ledo eik tu (piemenie), varinė́k tas karves Drsk. Tvorą prie gurbo pritveria, ir nebereikėdavo varinė́t [kiaulių] Kvr. Varinė́jau varinė́jau aš juos, dabojau dabojau šituos ančiokus – išnešiojo varnos Klt. Kas tę karvukę varinė́ja po kalną? Drsk. Kam jūs varinė́jat [gyvulius] po tais miežiais? Grv. Judu netinkat kiaulpalaikes kelias varinė́ti K.Donel. | refl. tr.: Agotė varinėjosi bandą papūdymiais Žem. Piemenukai varinėjasi paraisčiu avytes LTR(Lp). 2. → 1 varyti 3: Negražu motka varinė́t DrskŽ. Broliai ne tėvas, varinė́j[o] visur [netekėjusią seserį] Šlčn. Nu taip jau ir varinė́davo ans anus to vandens Kv. Nemokėjo nieko, ale tep varinė́jo in darbą Aps. Nėkas nenorėjo eiti į darbą, gaudavom varinė́ti eiti po butus Šv. Parvežė kokį piemenį, sako, muni, seną žmogų, ir varinė́s Varn. Senas nebturì savo valios, esi varinė́jamas Jdr. Tas vaikelis nekaltas, varinėjamas, mušamas buvo Ps. Svečiai lygos, varinėjo kits kitą į užstalį Žem. Dalys visiems išmokėtos – ponia vartysies minkštuose krėsluose ir varinėsi šeimyną M.Katil. Kelių taisyti ir žvyro vežti žmonės nuolat varinėjami Pt. Dabar esi žmogus varinė́jamas, o teip nieko, gerai Sug. ^ Varinė́ja kaip arklį numuštą Rdn. ║ Vėl viesėn visus varinė́ja (iš vienkiemių į gyvenvietę varo) Zt. 3. P, Sln, Dv, Grv, Upn → 1 varyti 4: Nieko aš nevarinė́ju iš trobos DrskŽ. Sa[vo] pirkion gyventai, niekas nevarinė́t, o čia (mieste) vis užkliuvęs Onš. Pri vokyčių ta tus varinė́jo ten į Latviją Akm. Nepapratusi už durių varinė́ti, nė marčios nevarysu Krš. Aš šarkos in žiemą nevarinė́ju nuo lesalo Aps. O įėjęs bažnyčion pradėjo varinėt oran parduodančius joj bylodamas DP309. | prk.: Einu par svietą varinė́damas velnius iš dvarų BM281(Šlv). 4. → 1 varyti 5: Šeriai vaiku: pirty su muilu varinėja LMD(Sln). ║ Ryto pieno išgertau, greitoj varinė́t ik devinto rąsto Drsk. ║ Narius varinė́[ja] senatvia, surieta žmogų Krš. Jau trisdešimt metų nariukus varinė́[ja] Krž. Žmonai kaulus pradėjo varinė́t Grnk. 5. tr. [i]stumdyti: Jis nenusiimdavo kepurės ir varinėdavo tarp pirštų suvertas kaladėles J.Ap. Su lazda akmenų nevarinė́jai, iš medžio daugiau buvo toj kiaulė (apie piemenų žaidimą) Vlk. Jis varinė́[ja] po puodynę tą smetoną Jrb. To šaudyklėlė bėga an šę, ant tę, su ranka varinė́ji vis PnmŽ. Varinė́ju varinė́ju po dančiais duoną Aps. Mato Stankus, kaip vel[nia]s jaunai mergei su uodega raides po kningas varinė́[ja] Vkš. | refl.: Dalgis taip plonai iškaltas, kad ašmenys ant nago varinė́jas (lankstosi) Ll. ║ sustūminėti į vieną vietą: Tu ne tep varinė́ji šieną Dglš. Vedu varinė́jov į pakūges [šieną] Plt. Parjojęs švilptelėjo – viskas prapuolė, o pats pasiėmęs lopetą dumblą varinėja LTR(Vlkv). ║ refl. braukyti: Pradėjau varinė́ties [ranka] po kankles, ieškoti maliodijos Klm. ║ NdŽ, DrskŽ versti tekėti, cirkuliuoti: Uždevė vaistų, ka kraujį geriau varinė̃tų Krš. Tos tabletės, ką kraują varinė́ja Žln. Krevauninkų arbatą gera nū nervų – kraują varinė́[ja] Vkš. Jeigu kuri vieta dideliai skausta, tą vietą reik patepti su kamparu: kamparas kraują varinė́ja – mažiau skausta Vkš. | Ta pati širdis varinėja medžių syvus B.Radz. | refl.: Seno krau[ja]s menkai varinė́jas, i gerai kailiniukai vasarą Krš. | Vaistai pradeda varinė́ties, šilta šilta Grd. ║ gamtos stichijų jėga nešioti, stumdyti; plukdyti: Marėse varinėjami ledai prš. ║ BŽ296 irkluojant, valdant gabenti, plukdyti: Medžius Nemunu varinėja V.Kudir. Čia (upėje) ir kalades varinė́ja Bn. Norė[ja]u troptus (sielius) varinė́t, tep gera gera buvo Drsk. ║ irkluoti: Varinėja luotelį, gaudo žuvis LTR(Rod). ║ refl. irkluojant plaukyti: Nekur jie varinė́jasi, anoj pusėj upės Skr. ║ pučiant plaikstyti, šiaušti: Reikia užsisegt kitą suknelę, bo šitą vėjas varinė́ja Nč. Rugius vėjas varinė́jo LzŽ. Smarkus vėjas varinė́jo putotas bangas NdŽ. ║ pučiant nešioti: Varinė́j[o] mane, varinė́j[o] [vėjas], paka aš neattrūkau (ps.) LKKIII201(Lz). Tie yra debesiai be vandenio, kuriuos varinėja vėjas šen ir ten Ch¹Jd12. | Ant varinėjamos smilties nekimba inkaras rš. | refl.: Oras varžos, varinėjas, kaitos taip, kad kyla ir vėjas rš. 6. iter. dem. 1 varyti 8: Su mašina jai gera siūt: varinė́ja ir varinė́ja atsisėdus Jnšk. Su vindu varinėjo mašynos rulį (vairą) Klp. Laikrodis be garso kairėn ir dešinėn varinėjo švytuoklę K.Jank. ║ persukinėti, pertvarkyti: Dabar valdžia tuos valandas kaip nori, teip varinė́ja Mžš. 7. žr. 1 varyti 9: Kai sniegelį varinėja, tai žolelė landinėja LTR(Slk). 8. iter. dem. 1 varyti 10. ║ Neduosim vaikus mušinėti, į ligas varinėti, ne taip lengvai užauginom Žem. ║ šalinti kokią (ppr. blogą) būklę ar būseną: Tos žolės skausmą varinė́ja DŽ. 9. B, N, DŽ, NdŽ, Lt ariant daryti tarplysius, vagoti: Jonas varinė́ja tarplysius, kur pasėta rugiai Žvr. Varinė́tos bulbės – kašikų kašikai (geras derlius) Drsk. Žagrukė maža, medinė, bulvėm varinė́t LKT374(Rdm). Du kartu, būlo, varinė́ji bulbes, vargsti DrskŽ. ^ Ar čia bernas vagą varinėjo, ar čia kiaulė snukiu knisinėjo KrvP(Ndz). ║ atarinėti vagas (kasant bulves): Turbūt su talka kas, kad dviem poromi arklių bulves varinė́ja Lš. Kap kas varinė́ja bulbes, kap kas kapliais kasa Mrc. 10. iter. dem. 1 varyti 12: Visi trys susdėjom ir varinė́jom vilkų bilietais Pnd. Rimas ka varinė́ja, sucypia tik [mašina] Ps. ║ Vargingai šienavo, atatupstą traktorių varinė́jo varinė́jo, urstė urstė Klt. ║ vairuojant vaginėti (važiavimo priemones): Sūnų kaip kokia liga apniko varinėti svetimas mašinas rš. ║ refl. tr. DŽ, Žg, Grk: Daėdė tavę varinė́tis, jei nori, gerk Drsk. Parejau viena – ko vaiką varinė́suos Rdn. O cigonės ta varinė́jos žmonis po Kalvariją Sd. Vyras nu pat ryto po restoranus, o pati varinė́jas aną iš paskuo Vkš. Paskui bočį labai varinė́jasi, neatsiliekti LKKXIV 201(Zt). Tie vištalukai varinė́jas dar tą motyną, o ana nė iš tolo nebiprisiema End. Varinė́jas muni žąsys, nepaleida, nora lesti Dr. ║ refl. prk. merginti: Septynis metus varinė́jos, kol kaip kirminas įkando ir paejo šalin Šv. Tas pasiuto varinė́ties iš paskos – ir prisitaisė Trk. 11. refl. iter. dem. 1 varyti 14 (refl.): Varinė́sys varinė́sys, kol gausi gyvoliuo pievikės Rdn. Varinė́jas, uždirba piningų Vn. 12. iter. dem. 1 varyti 16. | refl. tr.: Varinė́jas vyras motrišką DūnŽ. | prk.: Varinė́josi varinė́josi vienas vieną, nesutiko [Lietuva su Lenkija] DrskŽ. 13. iter. dem. 1 varyti 19: Nustvers ir nereiks varinė́t samagoną Drsk. | refl. tr.: Varinė́jas žmonys šnapšiuką, negėrę negalia nusitūrėti Krš. 14. žr. 1 varyti 21: Pilvas zurgia, maršus varinė́ja Jrb. Neserga, tik nervas varinė́ja (irzliai elgiasi) mūso poni Šts. Durnystas varinė́[ja] (kvailioja) tokie žiopliukai – duodas, pešas Krš. Ne meldas, ale juokus varinė́[ja] (juokauja) Krš. Šposus nevarinė́k, sėdėk ramiai Vn. Žinai, žmonys padūkę: kol sveiki, kol jauni, tai kerštus varinė́ja vienas kitam Jrb. Nori prieš kitus pasirodyt, mandrystes varinė́ja Jnš. Tas vaikiukas pakipšnus, mandrystes varinė́[ja] Eig. Madų tų nevarinė́jo Ar. Tėvas madas varinė́[ja], ką tu su juo! Jrb. O ta dainas varinė́[ja] visokias Nmk. Tokios rupūžės tokias lojynes varinė́ja Kbr. Klausinė[ja], o po tam kalbas varinė́[ja] Krš. Klausos, o paskiau liežuvius varinė́[ja] Krš. Su tėvais jau visokius ginčus varinė́[ja], nepasiduoda Trš. Vyrai palitikas varinė́jat, tilivizorių ganot, o aš šliaužu Rdn. | Mano Maušius didelius reikalus javais varinė́ja Db. | refl. tr.: Visi ponystų varinė́jas, nora tik kumbinuoti Krš. 15. vadovauti šokant: Kad moka ji varinė́t vyro vietoj šokant Pl.

◊ ámbas varinė́ti Jnš būti užsispyrusiam.

ántis varinė́ti Alv šlitiniuoti, griuvinėti (apie girtą žmogų): Jau atkrepalioja iš miestelio ir mūsų tėvas, keliu antis varinėdamas Jž.

×bíesus varinė́ti netinkamai elgtis, išdaigauti: Paskui visokių biesų i varinė́davai, ka mokytis neleido toliau Smln.

čióringes varinė́ti niekus plepėti: Čióringes tik varinė́jat! Plk.

Diẽvą (Pondiẽvą) varinė́ti į mẽdį per daug reikalauti, priekaištauti: Ko trūkstam, ko negyvenam, nevarinė́kiam Diẽvo į mẽdį Krš. Tylėkiat, nevarinė́kiat Pondiẽvo į mẽdį Pvn.

kiaũlę (kiaulelès) varinė́ti žaisti tokį vaikų žaidimą: Kerėplą mušam, kiaũlę varinė́sam Akm. Lazdeles pasiimam, padarom tokį ritinaitį ir tas kiaulelès varinė́jam LKT389(Rtn). Einam kiaulẽlės varinė́t Rdm.

nãravas (nìkį) varinė́ti užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Visi tik laksto aplinkuo, o ana tik nãravas varinė́[ja] Rdn. Ėsk tik nikio nevarinėjęs, – subarė motina vaiką rš.

óžius varinė́ti

1. Ps, Mrj, Skr, Gs, Jnš užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Óžius varinė́t pradeda jau, o dar be kelnių vaikas Šts. Užkirsk su rykštike, neleisk ožių̃ varinė́ti KlK9,75(Krš).

2. Šl pykti: Kad ji óžius varinė́ja an savo kaimynų Al.

3. Grv vemti: Koks gi čia miegas, kai anas kaip velnias óžius varinė́ja Ant.

pasiutìmą (pasiutimùs) varinė́ti užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Eik valgyt – užteks čia tau pasiutìmą varinė́t Rs. Pasiutìmą varinė́[ja] [vaikas], neėda Krš. Tokie mažileliai jau pasiutimùs varinė́[ja], nepasiduoda Krš.

póras varinė́ti žaisti tokį žaidimą: Poràs varinė́ja: sėdi pora, klausia – ar gera pora Kpč.

×susiẽdą varinė́ti žaisti tokį žaidimą: Susėdę varinė́jom susiẽdą DrskŽ.

týčias (týčius) varinė́ti tyčia ką sakyti, daryti: Tai týčias varinė́ja Snt. Ką tu čia su manim týčius varinė́ji, aš tau ne piemuo! Jrb.

už nósies (nósės) varinė́ti apgaudinėti, mulkinti: Sena, ir varinė́[ja] už nósės Krš.

vélnius (velniukùs) varinė́ti Ub, Jdr

1. netinkamai elgtis, išdaigauti: Paleidai [vaiką] nu skreito, jau toks ir pradeda vélnius varinė́ti Krš. Tokie tie proteliai, tik siunta, velniukùs varinė́[ja] Rdn.

2. NmŽ užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Tai ka ji vélnius varinė́ja, nieko nevalgo Jrb.

3. sukčiauti: Tas irgi kokius vélnius varinė́ja – skolos jau kada neatiduoda Lkč.

4. keiktis: Kalbėk kaip žmogus, o velnių̃ čia nevarinė́k Ant.

×vė́žius varinė́ti papekliaĩs likti nevedusiam (netekėjusiai): Ta jau varinė́s vė́žius papekliaĩs Trk.

žąsìs (žąsýčius, žąsiukùs JII96) varinė́ti Glv, Gršl svirduliuojamai eiti girtam: Eidavo namo linksmai dainuodamas ir žąseles varinėdamas V.Krėv. Pareita mūsų tėvelis žąsýčius varinė́damas Yl. Eina žąsiukùs varinė́damas Klvr.

žvirblẽlį varinė́ti žaisti tokį žaidimą: Atsimenu, žvirblẽlį varinė́jom: kap apsisuks, kap griūna! DrskŽ.

\ varinėti; apvarinėti; atvarinėti; įvarinėti; išvarinėti; nuvarinėti; panusivarinėti; pavarinėti; padvarinėti; parvarinėti; pervarinėti; pravarinėti; išpravarinėti; privarinėti; razvarinėti; suvarinėti; užvarinėti